ŽURNALAS „ŽVIRBLIŲ TAKAS“ 2008 M.

2007 m. metais žurnalas baigia įgyvendinti ankstesnius projektus ir jau yra pasirengęs 2008-iesiems. Be savo talkininkų, konsultantų, patarėjų, bendraminčių joks leidinys negalėtų atlikti savo misijos – uždavinių, paskirties, pašaukimo. Todėl ir 2008 m. kviečiame įsitraukti į žurnalo ŽVIRBLIŲ TAKAS organizuojamą veiklą, padėti mums įgyvendinti naujuosius projektus: pasidalyti su žurnalo skaitytojais savo mintimis, patirtimi, taikomais darbo metodais ir būdais ir kt. 2008 m. įgyvendinsime du projektus:

  • Skaitytojo, skaitymo poreikio ir įgūdžių ugdymas šiandieninėmis aplinkybėmis
  • Pradinė mokykla XXI amžiuje: esminiai ugdymo kaitos bruožai

SKAITYTOJO, SKAITYMO POREIKIO IR ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS ŠIANDIENINĖMIS APLINKYBĖMIS

Atėjo laikas permąstyti ne vieną tekstų skaitymo ir analizės metodikos teiginį bei mokyklos praktikoje įsitvirtinusį būdą, skaitomų kūrinių atrankos kriterijus ir kt. Siekiant šio tikslo ir įgyvendinant šį projektą, bus pabrėžiama estetinė literatūros funkcija, estetinis ir etinis vaiko lavinimas, ieškoma atsakymo į klausimą, kaip auginti skaitytoją, jaučiantį skaitymo malonumą, turintį estetinę nuovoką, suprantantį meno kūrinyje keliamas dvasines vertybes bei kūrinio grožį, be to, atkreipiamas dėmesys į bibliotekų, tėvų vaidmenį renkantis ir skaitant vaikui knygą, turtinant jo kalbą ir skaitymo įgūdžius. Todėl, lavinant šiuos įgūdžius ir gebėjimą suprasti rašytinį tekstą, bus aptartos įvairios skaitymo strategijos, apžvelgta skaitymo mokymo patirtis, skaitymo mokymo metodai, skaitymo taktikos ir kt., ieškoma atsakymo į klausimą, ką daryti, kad skaitymas padėtų žmogui formuotis pasaulėžiūrą, ne tik plėstų akiratį, bet ir brandintų kūrybišką, tobulėti siekiančią, kritiškai mąstančią, pilietiškai atsakingą asmenybę.

Projektas bus įgyvendinamas dvejus metus. Projekte pateikta ne tik jo problematika, rubrikos, bet ir išsamiai nusakyta dvejų metų tematika.

Kadangi 2008 m. skelbiami skaitymo metais, vienas pagrindinių šio projekto tikslų, vadovaujantis „Skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo koncepcija“, – prisidėti prie „Skaitymo skatinimo programos“ įgyvendinimo, kelti skaitymo prestižą, pagarbą literatūros skaitovo profesijai, rengti skaitymo skatinimo metodinę medžiagą pedagogams, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į skaitymą, kartu su leidykla „Gimtasis žodis“, bibliotekomis organizuoti skaitymo kampanijas: populiarinti knygą ir skaitymą, pabrėžti knygos ir skaitymo svarbą istorijos, kultūros pažinimui, asmens ugdymui ir savišvietai.

Kita vertus, šis projektas visuomeniškai reikšmingas ir dėl to, kad sieks mažinti atotrūkį tarp kartų, padės spręsti svarbiausias problemas (vaikų–tėvų¬–senelių bendravimo ir bendradarbiavimo, skaitymo motyvacijos, kaip priešintis skaitymo konkurentams televizijai, kinui ir kompiuteriui, kaip atskirti bulvarinį skaitalą nuo geros knygos, literatūros), pademonstruos, kaip skaitymas priklauso nuo lyties (berniukų ir mergaičių skaitymo skirtumai), nuo skurdo, šeimos socialinės padėties ir kultūrinių vertybių, nuo vaiko specialiųjų poreikių, ir pateiks rekomendacijų, kaip šias problemas spręsti.

Rengiant projektą, remtasi „Lietuvių kalbos ugdymo strategija bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose“, „UNESCO skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo koncepcija“, „Skaitymo skatinimo programa“, „Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais“, taip pat pakoreguotais pradinio ir pagrindinio ugdymo atnaujintų Bendrųjų programų projektaism (2007). Be to, Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo dokumentų pagrindinėmis nuostatomis, „Lietuvos švietimo plėtotės strateginėmis nuostatomis (2003–2012 m.)“, „Valstybinės kalbos politikos 2004–2008 metų gairėmis“, „Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategija (2004–2009 m.)“ ir kt.

Įgyvendinant projektą, bus siekiama supažindinti su nacionaline skaitymo skatinimo 2007–2012 m. programa, skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo koncepcija, pagrindiniais jos įgyvendinimo principais, atkreipti skaitytojų dėmesį, kokių problemų iškyla šiuos dokumentus įgyvendinant ir kaip jos sprendžiamos. Be to, populiarinti skaitymą ir knygą; skatinti vaikų ir jaunimo norą skaityti, mokymąsi visą gyvenimą ir žinių troškimą; formuoti skaitymo poreikį ir skaitymo įgūdžius, teigiamą požiūrį į skaitymą, stiprinti skaitymo svarbos suvokimą, įvairių socialinių sluoksnių, grupių ir tautybių atstovų siekimą tobulinti savo kalbos gebėjimus ir skaitymo įgūdžius; aptarti tinkamas sąlygas kūrybiniam ir kritiniam mąstymui ugdyti; supažindinti su vaikų skaitymo ir kalbos įgūdžių vertinimo sistema, skaitymo įgūdžių vertinimo testais, su naujausiais skaitymo mokymo metodikos pavyzdžiais, gerąja patirtimi, kiek dėmesio šioms problemoms skiria aukštųjų pedagoginių mokyklų programos.

Projektas adresuojamas priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, gimtosios kalbos mokytojams, bibliotekininkams, aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių pedagoginių mokyklų studentams, plačiajai visuomenei.

Vaikai, tėvai ir seneliai vis labiau užsisklendžia savo pasauliuose. Žmonės neranda laiko skaityti knygų. Televizija, kinas, kompiuteris ryte ryja laiką, tačiau nepakeičia skaitymo. Knygų skaitymui žmogaus gyvenime tenka labai svarbus vaidmuo dėl to, kad skaitant mintys dirba gerokai sparčiau, kad skaitydami naudojame gerokai daugiau „megabaitų“ nei žiūrėdami kino filmą per televizorių, kompiuterio vaizduoklyje ar žaisdami kompiuterinius žaidimus. Kita vertus, skaitymas yra gerokai aktyvesnis, kūrybiškesnis ir gebėjimus bei mąstymą labiau ugdantis procesas nei televizija, kinas ar kompiuteris.

Vis dėlto knygos atgyja tik skaitomos. Vaikystės knygos kuria vaiko vidinio pasaulio žodyną, yra tarsi jo vaizduotės enciklopedijos. Įgyvendinant projektą „Skaitytojo, skaitymo poreikio ir įgūdžių ugdymas šiandieninėmis aplinkybėmis“ bus keliamos idėjos, plėtojama tematika ir problematika, atspindinti esminius šiuolaikinio literatūros ir pedagogikos mokslo pasiekimus, didaktines tendencijas, šiandienos aktualijas:

I. Skaitymas kaip mokyklinės pedagogikos šaka, kaip biblioterapija mokykloje.

II. Literatūros kūriniai kaip gyvenimo, jo situacijų ir būsenų modeliai.

III. Skaitytojo ugdymas šiandieninėmis aplinkybėmis:

  1. Skaitytojas kaip vienas svarbiausių literatūros proceso dalyvių.
  2. Mokytojas ir mokinys kaip skaitytojai.
  3. Skaitytojo bendrųjų gebėjimų (kultūrinės raiškos, bendravimo gimtąja kalba, mokymosi mokytis, skaitmeninio raštingumo ir kt.) ugdymas.
  4. Moksleiviško skaitymo taktikos.

IV. Ką skaityti?

  1. Mokytojų rekomenduojamos ir mokinių pageidaujamos skaityti knygos.
  2. Laisvanoriško, neprievartinio skaitymo skatinimas ir jo vaidmuo.
  3. Kūrinių, gvildenančių šiuolaikinės visuomenės tematiką ir problematiką, aktualumas.
  4. Įvairios paskirties, ne tik grožinių, tekstų skaitymas.
  5. Vaikystės knygų vaidmuo žmogaus gyvenime.

V. Kaip skaityti?
SKAITYMO MOKYMO STRATEGIJOS

  • Sąmoningasis, atidusis skaitymas.
  • Skaitymas bendrai (choru, skirtingose vietose, bet vienu metu, įvairiomis kalbomis ir pan.).
  • Skaitymo tylomis ir palinkus aktualumas (atkreipti dėmesį į tai, kaip keičiasi žmonių santykis su kalba).
  • Skaitymo kompiuterio vaizduoklyje ir knygos puslapyje palyginimas.
  • Suaugusiojo ir bendraamžio ranka parašytų tekstų skaitymas.
  • Ir kt.
SKAITYMO MOKYMO METODAI, BŪDAI, PATIRTIS
  • Skaitymas ir rašymas kaip viena iš vaiko bendravimo, pasaulio pažinimo ir saviraiškos priemonių.
  • Lietuviškoji skaitymo mokymo kryptis:
    - Pradinio skaitymo būdai ir skaitymo įgūdžių lavinimas.
    - Skaitymo mokymo pradinėje mokykloje funkcijos ir plotmės (parengiamasis teksto skaitymas; teksto skaitymas suvokiant jo prasmę; teksto apmąstymas – refleksija ir vertinimas.
    - Skaitymo mokymo individualizavimas ir diferencijavimas.
    - Skaitymo pasiekimų vertinimas).
  • Skaitymo mokymo patirtis ne Lietuvoje:
    - Skaitymo mokymas jį grindžiant neformaliojo vertinimo strategijomis.
    - Formuojamasis skaitymo vertinimas (skaitymo apibrėžimas, supratimas; kaip nuo mokytojo ir mokinio pokalbių priklauso skaitymas, kaip aprašyti, žymėtis mokinio skaitymo ypatumus, kaip nustatyti skaitymo taisyklingumo, sklandumo ir savarankiškumo lygį; kaip vertinti teksto suvokimą; vaiko savarankiškasis skaitymas; teksto suvokimo strategijos; mokymas įvertinti perskaitytas knygas ir įsivertinti; knygos pasirinkimas.
  • Tradicinių ir naujausių metodų sąveika mokant skaitymo.
  • Pradinio skaitymo mokymas taikant naujausias (sąveikiąsias) technologijas, pvz., „SmartBoard“ ir kt.
  • Tautosakos skaitymo specifiškumas.
  • Mokymas skaityti eiliuotus ir neeiliuotus tekstus, suvokti jų skirtumus.

Mokykliniai eilėraščio skaitymo būdai:

  • Raiškusis skaitymas.
  • Pokalbis. Euristinis pokalbis.
  • Eilėraščių lyginimas.
  • Kūrybinės užduotys (akustinės, teksto transformavimo, gretinimo, improvizacinės ir pan.).
  • Literatūrinės kompozicijos.
Epinių kūrinių ir dramos skaitymo didaktiniai aspektai:
  • skatinantys vaiko emocinį santykį su tekstu (raiškusis skaitymas, vaidmeniniai ir situaciniai žaidimai ir kt.), reikalaujantys loginio mąstymo (planavimas, diskusijos ir kt.);
  • reprodukuojamieji (pvz., atmintimi besiremiantys pokalbiai), kūrybiniai (iliustravimas, inscenizavimas ir kt.); • ugdantys monologinę kalbą (pvz., sakytinis iliustravimas), skatinantys dialogą ar polilogą (vaidmeniniai žaidimai, debatai ir diskusijos, disputas, argumentai „Už“ ir „Prieš“, literatūrinis teismas ir kt.);
  • transformuojantys tekstą (nauja kūrinio pradžia ar pabaiga, ervė ir laikas, veikėjo biografijos priešistorė, pagrindinių veikėjų sukeitimas su antraeiliais ir kt. );
  • ekspromtiniai darbai (įspūdžiai apie kūrinį, diskusinis pokalbis, „Minčių lietus“ ir kt.), reikalaujantys išankstinio pasirengimo darbai (teksto draminimas, tariamoji ekskursija, interviu ir kt.);
  • meninių tekstų ta pačia ar pan. tema lyginimas (veikėjai, erdvė, laikas), grožinio kūrinio interpretacijų aptarimas (ekranizacijų, operos, dramos teatrų spektaklių);
DRAMOS KŪRINYS ŽEMESNIOSIOSE KLASĖSE:
  • tautosakos kūriniai kaip pirmykščio liaudies teatro ištakos (vaidinimai liaudies žaidimų, greitakalbių, skaičiuočių, papročių, apeigų, gamtos garsų pamėgdžiojimo tema ir kt.);
  • dramos kūrinio skaitymas (pirminis supažindinimas su žanru, būtiniausios informacijos suteikimas, vaidmenų pasiskirstymas, raiškusis monologų skaitymas, vaidmeninis skaitymas, inscenizavimas, elementari analizė ir kt.)
  • mokyklinis teatras ir ugdymas drama;
  • kolektyvinis spektaklio žiūrėjimas ir aptarimas (pokalbis – pasidalijimas įspūdžiais, supažindinimas su spektaklio programa, kaip ja naudotis, disputas, susitikimai su kūrėjais, viktorina, kūrybinės užduotys: nupiešti, suvaidinti ir pan.).
GERO SKAITYTOJO BRUOŽŲ UGDYMO PATIRTIS
Mokytojų samprotavimai, dalykiniai ir metodiniai straipsniai, patarimai skaitymo ir skaitytojo ugdymo tema.

VI. Literatūros skaitovo profesijos prestižo kėlimas.
(Aktorių nuomonė apie grožinių kūrinių skaitymą, nykstančią skaitovo profesiją. Mokykliniai skaitovų konkursai:

  1. tikslas,
  2. uždaviniai,
  3. skaitymo būdai ir metodai,
  4. vertinimas ir kt.

VII. Kai kurios skaitymo problemos:

  1. Berniukų ir mergaičių skaitymo skirtumai kaip viena iš lietuvių kalbos didaktikos problemų.
  2. Kokią įtaką skaitymui daro skurdas, šeimos socialinė padėtis, socialinės ir kultūrinės vertybės, vaiko specialieji poreikiai (kalbos ir skaitymo, kt. sutrikimai).
  3. Skaitymo vaidmuo integruojant neįgaliuosius ir kitus socialinę atskirtį patiriančius vaikus į visuomenę.

VIII. Skaitymas ir informacinės bei komunikacinės technologijos (IKT):

  1. Multimedijos kūrinio, kuriame į vieną visumą susiejama tekstas, garsas, statiškas ir judantis vaizdas, skaitymas.
  2. Mokomieji kompiuteriniai lietuvių kalbos žaidimai ir jų tekstų skaitymas.
  3. El. grožinių ir negrožinių knygų skaitymas kompaktinėse plokštelėse.
  4. Virtuali mokymo (-si) aplinka ir virtualūs mokymo (-si) objektai. Skaitymo šioje terpėje ypatumai.
IX. Vaikų skaitymo įgūdžių vertinimo testai.

X. Kas žinotina mokytojui apie literatūrologinius kūrinio skaitymo būdus ir kelius.

P. S. Projektą sudaro dešimt plačių temų. 2008 metais bus bus plėtojamos I–V temos, o 2009 – VI–X. Temas projekto dalyviai savo nuožiūra patikslins, performuluos atsižvelgdami į savo patirtį, polinkius ir pomėgius, todėl čia pateiktos ir žurnale spausdinsimų straipsnių formuluotės skirsis.

Skaitymo vaidmuo žmogaus gyvenime niekam nekelia abejonių. Skaitymas žmogų ugdo, auklėja, lavina, gerina, tobulina ir kt. Tačiau suaugęs, subrendęs žmogus pirmiausia tenkina savo fiziologinius poreikius, kad išgyventų, o dvasinius, kultūrinius – vis atideda. Kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis? Ką daryti? Vienas iš kelių – pradėti ugdyti skaitytoją ne nuo jaunumės, o nuo mažumės. Ugdyti kompleksiškai – ir šeimoje, ir mokykloje, ir už mokyklos ribų. Kaip to siekti? Neatsisakyti jau įprastų, patikrintų ir pakankamai efektyvių skaitymo mokymo metodų, bet ir jų arsenalą atnaujinti. Be to, pasitelkti informacines ir komunikacines technologijas. Žurnalo „Žvirblių takas“ projektas „Skaitytojo, skaitymo poreikio ir įgūdžių ugdymas šiandieninėmis aplinkybėmis“, kurį įgyvendinti padės knygos, literatūros, tyrinėtojai, aktoriai, metodikos specialistai, pedagogai praktikai ir tėvai, į kurį įsitrauks ir leidykla „Gimtasis žodis“, bibliotekos, prisidės prie „Skaitymo skatinimo programos“ įgyvendinimo.

Įgyvendinant projektą „Skaitytojo, skaitymo poreikio ir įgūdžių ugdymas šiandieninėmis aplinkybėmis“, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, pradinių klasių ir gimtosios kalbos mokytojai, pedagoginių universitetinių ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų studentai, bibliotekininkai, visuomenė bus ne tik supažindinti su viena aktualiausių šių dienų problemų – skaitymo, arba, tiksliau, neskaitymo, problema, bet ir patarimais, kaip ją spręsti, kokius metodus, būdus, skaitymo strategijas pasitelkti, taip pat bus skleidžiama Respublikos pedagogų geroji patirtis.

Tikimasi, kad projektas paskatins pedagogus literatūrinį ir kultūrinį vaikų švietimą grįsti moderniomis mokymo ir mokymosi bendradarbiaujant, kritinio mąstymo ugdymo idėjomis, įtvirtins nuostatą, kad visą gyvenimą reikia mokytis savo dalyko, siekti geriau pažinti vaikus, remtis pedagogikos ir psichologijos naujovėmis, be to, stengtis panaudoti informacinių technologijų teikiamas galimybes. Kita vertus, organizuoti susitikimus su leidyklomis ir rašytojais, knygų kampanijas, akcijas, kurių svarbiausias tikslas – skelbti, kad skaityti naudinga, sveika, kad skaityti – tai statydintis dvasios namus. Projektas atkreips visuomenės, pedagogų ir mokyklų bendruomenių, bibliotekininkų dėmesį į žurnalo keliamas problemas, patars, kaip jas spręsti.

Mieli skaitytojai, jei kuri nors iš temų Jus sudomino, jei esate tai tyrinėję, tuo domėjęsi, kviečiame pasidalyti mintimis ir patirtimi. Be to, būtume labai dėkingi ir už pasiūlymus bei patarimus, į ką dar turėtume atkreipti dėmesį, taip pat už mūsų jau atlikto darbo komentarus. Primename, kad su autoriais, ypač su tais, kurie mums dar nieko nėra rašę, pradedame tartis iš anksto, prieš du mėnesius.
 
 

Į ankstesnį puslapį sugrįžtumėt paspaudę naršyklės mygtuką  BACK